2 ir 3 paveiksluose spektro dydis išreiškiamas decibelais milivatais (dBm), kuris yra dažnas spektro analizatorių matavimo vienetas. Vienas decibelas milivatas yra galios santykis, matuojamas decibelais, palyginti su vienu milivatu. Užspektro analizatoriusŠiame pavyzdyje decibelų milivatų matavimas taip pat iš anksto daro prielaidą, kad įėjimo varža yra 50 omų. Daugumaispektro analizatoriai, taip yra ir tada, kai įvesties varža pasirenkama 1M omų. 4 paveiksle parodyta formulės, naudojamos decibelų milivatams konvertuoti į įtampos kvadratinę vertę, išvedimas. 5 pav. pagal šią formulę apskaičiuojami 2 – 3 pav. – –10 dBm signalo R įtampa.
Iš 5.13 – 5.14 paveikslų matome, kad mažėjant skiriamosios gebos dažnių juostos plotiui, vidinis triukšmas padidėja nuo –87 dBm iki –80 dBm. Kita vertus, pasikeitus skiriamosios gebos pralaidumui, 67 kHz ir 72 kHz signalo amplitudė nekinta. Būdingam triukšmui įtakos turi skiriamosios gebos dažnių juostos plotis, nes tai šiluminis triukšmas. Todėl pralaidumo padidėjimas taip pat padidina bendrą šiluminio triukšmo kiekį. Be to, kadangi signalo bangos forma yra sinusinės bangos kreivė, o amplitudė juostos pralaidumo filtre išlieka pastovi, nepaisant dažnių juostos pločio, 67 kHz ir 72 kHz signalo amplitudė neturi įtakos skiriamosios gebos juostos pločiui. Kadangi turime suprasti, kad diskretūs signalai neturėtų būti įtraukti į spektrinio tankio skaičiavimus, charakteristikos, susijusios su triukšmo analize, turėtų mums skirti pakankamai dėmesio. Pavyzdžiui, matuodami operatyvinio stiprintuvo triukšmo spektrinį tankį, rasite atskirą signalą, kuris atsiranda 60 Hz dažniu (galios kylanti linija). Kadangi šis 60 Hz signalas yra ne spektrinis tankis, o atskiras signalas, jis nėra įtrauktas į galios triukšmo spektrinio tankio kreivę.
